Saulei tekant virš vaizdingo Ežerėnų krašto šiaurės rytų Lietuvoje, kyla ir galimybių jausmas. Banguojančios kalvos, pabirusios tarp šimtų nuostabaus grožio ežerų, yra ne vien tik malonumas akims paganyti – jos tobulos ir vaismedžių sodams. Užsimerkite ir įsivaizduokite laukus, nusėtus žydinčiomis obelimis, kriaušėmis ir slyvom, užpildančius pavasario orą saldžiu kvapu. Siekiant tvarios plėtros mūsų regione, atsakymas peršasi pats – tai sodų kultūros atgimimas.

 Ši idėja – tai ne vien tik grožis, bet ir sveika aplinka, stipri ekonomika ir bendruomenės ateitis. Sodai yra daugiau nei medžiai – tai yra atsparumo, gausos ir tvarumo simbolis. Šimtmečius lietuvius siejo gilus ryšys su žeme ir sodais. Sodai ne tik kūnus maitino, bet ir įkvėpė poetus, kompozitorius ir kitus menininkus. Lietuviški žodžiai „sodžius“, „sodyba“, „sodietis“ yra svarbi mūsų savasties dalis. Tad naujų sodų įkūrimas ir senųjų restauracija Ežerėnų krašte – turbūt gražiausioje Lietuvos dalyje aplink Zarasus, nuo Obelių iki Dūkšto ir toliau, kur slenkantis ledynas suformavo šimtus ežerų – gali būti tobulas būdas puoselėti kraštovaizdį ir kelti žmonių gyvenimo lygį per žalią ateities ekonomiką.

 Nauda aplinkai: Kelias į tvarumą

 Viena iš svarbiausių priežasčių sodinti sodus Ežerėnų krašte – teigiamas poveikis aplinkai. Sodai atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant biologinę įvairovę, gerinant dirvožemio kokybę ir palaikant ekosistemas. „Medis senolis – tai vertinga buveinė įvairiems organizmams, įskaitant paukščius, šikšnosparnius, smulkius žinduolius, įvairiausius vabzdžius, grybus, kerpes ir samanas“, – aiškina gamtinės žemdirbystės ekspertas Gražvydas Jegelevičius. „Senieji sodai yra ypač vertingi, nes daugelyje jų dirvožemis nebuvo suardytas ir tręštas daug dešimtmečių, dėl ko vyrauja natūrali dirvožemio struktūra ir nepažeistas kompleksiškas požeminės gyvybės pasaulis bei grybų tinklas. Būtent tokios sąlygos yra itin palankios kai kurių retų augalų rūšių augimui ir klestėjimui, ypač jei sode yra tinkamai šienaujama arba ganomi gyvuliai.”

 Sodai taipogi padeda užkirsti kelią dirvos erozijai, kuris kelia vis didesnį susirūpinimą. Gilios vaismedžių šaknys stabilizuoja dirvožemį ir apsaugo jį nuo išplovimo – dažna problema, susijusi su ariamąja žemdirbyste. Tad vaismedžių sodai yra svarbi kelio į tvarią ateitį dalis, bei viena iš pagrindinių kraštovaizdžio išsaugojimo ateities kartoms priemonių.

 Ekonominės galimybės: Mokykimės iš Normandijos sėkmės

 Jei pažvelgtume į Normandiją šiaurinėje Prancūzijoje, rastume įtikinamų paralelių. Šis regionas tapo klestinčių obuolių ir kriaušių sodų bei susijusių žemės ūkio produktų, tokių kaip sūriai Camembert ir Livarot, sidrai ir puarė*, gamybos sinonimu, kurie atlieka svarbų vaidmenį krašto ekonomikoje. Jų reputacija pritraukia turistus, kurie nori ne tik pasigrožėti regiono gamta, bet ir pasilepinti ypatingais vietos produktais. Nepaisant masto skirtumų tarp Normandijos ir Ežerėnų, kraštovaizdžio ir dirvožemio panašumai, ir ypač palankios sąlygos vaismedžių sodams, rodo didelį potencialą čia turėti panašią sodų kultūrą.

 Ežerėnų krašte gausu gamtinių kliūčių turinčių plotų su nedidelio našumo balo priemolio dirvožemiu, kuris nėra palankus grūdinėms kultūroms, bet puikiai tinka obelų, kriaušių ir kitų vaismedžių auginimui. „Šiaurės rytų Lietuvos dirvožemis ir klimatas daugelyje vietovių beveik tobulai pritaikytas sodams“, – sako Mantas Dambrauskas, įveisęs 15 hektarų obelų sodus Antadavainėje. „Mums reikia išnaudoti tai, ką davė gamta, ir siekti sėkmės, taip kaip tai padarė Normandija.“

 Ekonominis sodų potencialas apima ne tik šviežių vaisių pardavimą. Nuo sulčių ir uogienių iki aukščiausios kokybės sidrų ir puarė – iš vietoje užaugintų vaisių galima pagaminti platų pridėtinės vertės produktų asortimentą, todėl ūkininkai gali sukurti naujus pajamų šaltinius. Populiarėjant ekologiškiems ir vietinės kilmės produktams, tikėtina, kad augs ir kokybiškų lietuviškų vaisių produktų paklausa.

 Be to, Europos Sąjunga siūlo paramą tiems, kurie augina vaisius, teikdama dotacijas ir finansavimo galimybes. Vien tik tiesioginės išmokos už sertifikuotus ekologiškus sodus sudaro apie 1000 Eur už hektarą. Bendrai, ES žemės ūkio politika skatina tvarų ūkininkavimą, įskaitant sodininkavimą, ir remia žmones, norinčius įkurti arba plėsti vaismedžių sodus. Šios programos gali padėti kompensuoti pradines išlaidas, išlaikyti sodus ir prisidėti prie sodų produkcijos perdirbimo ir realizavimo.

 Bendruomenės gerovė: ryšių ir tradicijų stiprinimas

 Sodai taip pat turi unikalią galią suburti žmones. Tradiciškai Lietuvos kaimai dažnai telkdavosi aplink dvaro arba bendruomenės sodą, kur šeimos rinkdavosi derliaus nuėmimo metu. Tokios tradicijos atgaivinimas gali padėti sustiprinti socialinius saitus ir bendrumo jausmą. Klestintis sodas yra kur kas daugiau nei tik maisto šaltinis – tai bendruomenės turtas, pasididžiavimo ir džiaugsmo šaltinis.

 „Sodai tobulai jungia žmones ir kuria bendrumo jausmą“, – sako Rimvydas Laužikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir kultūros paveldo tyrinėtojas. „Sodų sodinimas ir priežiūra vienija kaimynus ir kartas. Tėvai, seneliai ir vaikai, kaimynai ir bičiuliai padeda vieni kitiems rūpinantis medžiais, ir kartu mėgaujasi savo darbo vaisiais – tiesiogine ir perkeltine prasme.“

 Daugeliu atžvilgių sodas yra tarsi paties gyvenimo metafora – gyvas, augantis kantrybės, rūpesčio ir gausos simbolis. Lietuvos poetai nuo seno semiasi įkvėpimo iš vaismedžių sodų, įžvelgdami juose žmogaus augimo ir atkaklumo atspindį. Skatindami sodų kultūrą klojame pamatus būsimam tiek kultūriniam, tiek ir ekonominiam klestėjimui.

 Tad pasijudinkim: sodinkime krašto ateitį

 Ežerėnai – didžiulio potencialo kraštas. Sodų nauda – kuriant tvarią aplinką, ekonomines galimybes ir žmonių gerovę – yra akivaizdi. Sodindami sodus, leidžiame šaknis į savo nuostabų kraštą tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme. Tad sodai yra ir mūsų bendro paveldo dalis, ir tiltas į tvarią ateitį.

 Sodindami medžius šiandien investuojame į rytojų. Įkvėpti kitų regionų, tokių kaip Normandija, sėkmės, įdėjus išmonės ir pastangų, Ežerėnai gali klestėti, augindami ne tik vaisius, bet ir žmonių gerovę bei pasididžiavimą savo nuostabiu kraštu. Pasitelkus ES finansavimą, tvarios žemdirbystės ekspertų patirtį ir vietos ūkininkų ryžtą, ši vizija yra visiškai pasiekiama.

 Pasinaudokime proga puoselėti žemę, turtinti bendruomenę ir kurti tvarią mūsų krašto ateitį. Kaip liudija sena kiniečių patarlė: „Geriausias metas sodinti sodą buvo prieš dvidešimt metų. Antras geriausias metas yra šiandien“. Tad sodinkime sodus ir džiaukimės stebėdami, kaip auga mūsų krašto ateitis.

 *fermentuotas kriaušių gėrimas   

 

Ignas Jonynas

Pomona – Tėviškės sodai